Tiesa apie soją: 5 faktai, kuriuos turėtumėte žinoti

Nors per pastaruosius dešimtmečius sojos privalumai ir trūkumai buvo kruopščiai tiriami, populiariojoje kultūroje vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų nuomonių. Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, patvirtinančių sojos naudą sveikatai. Neveltui soja yra vadinama „pupelių karaliumi“. Tad aptarkime 5 faktus, kurie padės suprasti sojos poveikį organizmui.

1 faktas: augalų estrogenai nėra tas pats, kas natūralus estrogenas


Panašu, kad daugelis nesusipratimų dėl sojos ir jos produktų kyla todėl, kad sojoje yra natūralių augalų junginių, vadinamų izoflavonais. Izoflavonai vadinami fitoestrogenais, nes jų cheminė struktūra yra panaši, tačiau nėra identiška natūraliam estrogenui, hormonui, kurį gamina mūsų kūno endokrininė sistema. Kitaip tariant, augalinės kilmės sojos fitoestrogenai žmogaus organizmui neturi tokio paties poveikio, kaip organizmo gaminamas estrogenas.

2 faktas: sojos izoflavonai nedidina krūties vėžio rizikos


Ši painiava dėl fitoestrogenų paskatino kai kurias moteris vengti sojos produktų, nes klaidingai manė, kad šie augalų estrogenai sustiprins jų organizmo estrogeno poveikį ir padidins krūties vėžio riziką. Tačiau paaiškėja, kad gali būti ir priešingai.

Tam tikri kūno audiniai, tokie kaip krūties, kaulų ir prostatos, ląstelėse turi struktūras, vadinamus estrogeno receptoriais (ER). Šie receptoriai yra neaktyvūs audinių ląstelių viduje, tačiau įvedus estrogeną, estrogenas prisijungia prie receptoriaus ir tuomet veikia ląstelės viduje.

Yra du skirtingi estrogeno receptorių tipai, o mūsų kūno natūralus estrogenas vienodai jungiasi prie abiejų receptorių. Tačiau sojos pagrindu pagaminti izoflavonai mieliau jungiasi tik prie vieno tipo receptorių. Taigi, kai šie fitoestrogenai patenka į mūsų kūną ir jungiasi prie pageidaujamo receptoriaus, jie šiek tiek trukdo, todėl natūraliam organizmo estrogenui tampa sunkiau prisijungti. Tyrimai rodo, kad šį trukdį galima laikyti apsauginiu ir naudingu, ypač kai kūnas nori apriboti natūralaus estrogeno aktyvavimą.

Krūties vėžio atveju nerimas dėl sojos padidėjusio natūralaus estrogeno kiekio yra nepagrįstas. Iš tikrųjų krūties vėžys yra mažesnis tose šalyse, kur soja vartojama reguliariai.

Azijos epidemiologinių tyrimų metu didesnis sojos vartojimas ankstyvame amžiuje yra susijęs su krūties vėžio rizikos sumažėjimu 25–60 proc. Šiaurės Amerikos menopauzės draugija taip pat padarė išvadą, kad sojos izoflavonai nepadidina krūties ar endometriumo vėžio rizikos.


3 faktas: soja neturi moteriško poveikio vyrams


Mitas privertęs kai kuriuos vyrus visiškai vengti sojos produktų šnekamojoje kalboje vadinamas „vyriška krūtine“. Nors tai patenka į antraštes, apie tai buvo pranešta tik viename tyrime, kuriame buvo užfiksuotas „moteriškumo“ poveikis 60 metų vyrui, kuris kasdien gėrė 3 litrus sojų pieno. Buvo apskaičiuota, kad tiriamasis asmuo daugiau nei septynis kartus viršijo izoflavonų kiekį, kurį paprastai vyresni vyrai vartojo Japonijoje ir Šanchajuje (kur sojos suvartojama daugiau nei vidutiniškai visame pasaulyje). Tad vieno atvejo nereikėtų naudoti išvadoms daryti. Ataskaitoje pateikiama, kad vadovautis reikėtų sveiku protu, ir įspėjama, kad bet kurio produkto vartojimas per dideliais kiekiais gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Be to, tiriamojo mityba buvo nesubalansuota, nustatyta maistinių medžiagų stoka, nes daugiausia suvartojamų kalorijų buvo iš sojos produktų.


4 faktas: sojos baltymai palaiko raumenų stiprinimą


Kai žmonės galvoja apie raumenis auginančius baltymus, jie dažniausiai galvoja apie išrūgų baltymus. Sojos baltymai iš tikrųjų veiksmingi ir skatinant raumenų augimą, tačiau kai kurie vartotojai dėl fitoestrogenų stigmos paskatino jų vengti, manydami, kad šie augalų junginiai gali sumažinti testosterono kiekį ir trukdyti raumenims vystytis.

Šis mitas yra klaidingas. Pagal sojų baltymų ir izoflavonų tyrimų metaanalizę buvo padaryta išvada, kad nei sojų produktai, nei izoflavono papildai neturėjo jokio reikšmingo poveikio testosterono koncentracijai vyrams.

Soja yra puikus baltymų šaltinis, be to, joje gausu arginino - amino rūgšties, kurią organizmas naudoja azoto oksidui gaminti. Azoto oksidas padidina raumenų kraujotaką, o tai padeda tiekti maistines medžiagas ir deguonį treniruočių metu.


5 faktas: soja yra sveika, ekologiška alternatyva gyvūniniams baltymams


Aptarus mitus, apsvarstykime įspūdingą sojos maistinę vertę. Soja yra aukštos kokybės baltymai. Kartais tai netgi vadinama „tobulu“ maistu. Sojoje yra visos devynios nepakeičiamos amino rūgštys, o PDCAAS (tai yra baltymų virškinamumu koreguotas aminorūgščių balas) yra 1,0, todėl jis yra geriausiai veikiantis augalinis baltymas. Sojų pupelėse taip pat yra kalcio, geležies, omega-3 ir kitų būtinų vitaminų bei mineralų, todėl tai puikus priedas prie subalansuotos mitybos. Sojoje yra mažai sočiųjų riebalų bei nėra cholesterolio, nes cholesterolio turi tik gyvūninės kilmės produktai. Taip pat sojoje yra skaidulų, kurių negausite vartodami gyvūninės kilmės baltymus.


Taigi, mėgaukitės soja į sveikatą! Be to, rinkdamiesi soją kaip baltymų šaltinį galite padėti planetai! Sojos gamybai, palyginti su ūkinių gyvūnų auginimo poveikiu aplinkai, sunaudojama mažiau vandens ir žemės, taip pat susidaro mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.


Vartokite soją kaip pupą „edamame“, sojos riešutus ir „tempeh“, taip pat mėgaukitės sojos pranašumais iš tofu, miso, sojų pieno ir jos produktų, tokių kaip jogurtas ir sūris.

46 views