"Man karantino laikotarpis - tai mano atgimimo metas. Niekada neturėjau sveiko santykio su maistu, valgiau tam, kad išgyvent ir niekada nesukau sau galvos, ką dedu į save. Maisto racionas taip pat buvo toli gražu iki wow - man sumuštinis su sūriu kuo puikiausiai tiko visiems dienos valgymams, kol atėjo diena X. Ta diena X - buvo mano vaiko gimimas. Plius 35 kg neštumo metu, po gimdymo liko plius 25.
    Vėl grįžus prie savęs alinimo - pavyko atsikratyti dar 15 kg per porą metų, bet...
    Vaiką išleidus į darželį ir pačiai grįžus į darbą, prasidėjo linksmieji svorio pokyčių kalneliai - sumuštinis per dieną - minus 5 kilogramai, energijos nulis, o aš juk vieniša mama, man energijos reikia ir už mamą, ir už tėtį, ir dar plius... ir aišku, atėjo TAS etapas kai viskas kas į burną - tas plius 1 kg, o kur dar pyragaičiai prie kavos darbe....
    Taip aš ir kovojau su tuo savo plius 10 kg ir niekaip man nepavyko pasiekti savo norimų skaičių atsistojus ant svarstyklių, kol vieną dieną kažkoks debesis nuslinko nuo smegenų ir tiesiog paklausiau savęs, jei aš suprantu, kad mano vaikas turi maitintis sveikai, kodėl aš leidžiu sau valgyti beleką, o atėjus vasarai verkiu nes mano blauzdos pasidaro kaip „liaškos“...
    Ir aš TĄ akimirką nusprendžiau, kad AŠ NORIU, NORIU POKYČIŲ.
    Ir vėl gi kai kažko labai nori net VISATA tau padeda tai pasiekti - taip ir man padėjo karantinas, nes aš nebegalėjau savęs teisinti, kad aš neturiu laiko valgyti, nes juk 24 val per parą namie. STOJAU į 21 dienos iššūkius, kurių metu per karantiną aš susiformavau savo naujus įpročius, savo rėžimą ir pasiekiau savo rezultatą - minus 8 kg, minus 4,8 išorinių riebalų, - 1% vidinių riebalų (dabar mano vidinių riebalų rodiklis idealus) ir net minus 10 metų biologinio amžiaus (šiuos duomenis rodo specialios skanavimo svarstyklės), turiu kojas vietoj turėtų kaladžių ir mano pėda telpa į basutes, į kurias anksčiau net neįlįsdavo, nes jos pirktos prieš 10 metų.
    O kur dar energijos kiekis - aš naktį pradėjau miegoti, nes anksčiau nežinau ką aš naktim veikdavau, bet atsikeldavau pavargusi - lyg visą naktį bulviakasyje dalyvavusi.
    Ir geriausia dalykas, t.y. aš pradėjau valgyti, t.y. aš esu žmogus, kuris kažkada sakė "aš ne karvė, kad žolę valgyčiau", o dabar man 33 metai ir aš pirmą kartą paragavau salotos lapo ir man patiko!!! daržovių skyriuje anksčiau užtrukdavau tik dėl pomidorų, na, ir dar kartais agurkų, o dabar galiu pasakyti, kad ohoho kiek puikių dalykų ten galima atrasti, žinoma, atsižvelgiant į sezoniškumą.
    Mano bėda buvo, kad aš nemokėjau valgyti, nes nei aš gurmanė, nei šiaip man malonumas valgyti, o dabar aš atradau naujus skonius, ir po velnių aš tampu gurmane. Yra toks senas, kaip pasaulis, posakis "sveikame kūne - sveika siela" ir aš pasirašau po kiekvienu žodžiu, nes tikrai, kai tavo kūnas sveikas - ir Tu pati esi laiminga, o kai mes laimingi - ir lietingą dieną, kai dangus cepelinų spalvos, mums šviečia mūsų saulė  Spindėkime merginos, nes už mus niekas to nepadarys geriau nei mes pačios🌞🌞🌞🌞🌞."